Ligos istoriją su nuosprendžiu iki gyvenimo pabaigos vartoti vaistų saujas jūs gaunat tada, kai pamirštat kasdienį rūpinimąsi savimi ir nebežinodami, ko griebtis, atsiduodat į medikų rankas. O jiems belieka konstatuoti faktą, kad jūsų išoriškai puoselėtas kūnas turi rimtų sutrikimų. Ir čia jau nereikia labai ant jų pykti – o ką jie gali padaryti, jei kreipiatės per vėlai?
Nors per vėlai beveik niekad nebūna – tai irgi reliatyvi sąvoka, kuri priklauso tik nuo jūsų požiūrio ir santykio su gydytoju. Kartais jis, atrodo, visai nesidomi jumis ir jūsų liga. Kodėl? Nes jūs pats savimi nesidomit. Gydytojas išrašė jums vaistų, nes išgirdo išvardytus simptomus. O jeigu mes pradėtume kalbėti patys apie priežastis, dėl ko visa tai, mūsų manymu, galėjo nutikti, gal ir gydytojas tada suklustų ir prisimintų, kad jis ne šiaip sau autoserviso mechanikas, dirbantis su bejausme technika – o medikas, kurio pasąmonėje gal dar skamba Hipokrato priesaikos postulatai (tiesa, šiuolaikiniams gydytojams jau neprivaloma ši priesaika – o gaila), įpareigojantys siekti paciento gerovės. Žinoma, ir Hipokrato priesaika, keliaudama per ilgus amžius, sumodernėjo, prisitaikė prie šiuolaikinio mokslo ir socialinio gyvenimo ypatumų – kaži ar pats Hipokratas dar pripažintų savo autorystę?! Gaila, kad pro modernizmo rėtį išbyrėjo toks svarbus priesakas: „Gydydamas ligonius, nurodysiu pagal sugebėjimą bei sąžinę atitinkamą gyvenimo būdą ir juos saugosiu nuo bet kokios žalos ir skriaudos“. Tad, gerbiamieji, nepykite, gydytojas ne visada ir išrašys tik jums tinkamo gyvenimo būdo receptą. Teks paplušėti patiems, išsiaiškinti savo galimybes, išbandyti ne vieną draugų ar socialinių tinklų siūlomą receptą, kol galiausiai atrasite labiausiai tinkantį ir patinkantį sveiko gyvenimo kelią.
Mane tiesiog džiugina ieškojimai, atradimai, perversmai: matyt, pripratau gyventi perversmų laikais, ir ramybė manęs jau nevilioja! Ypač, kai kalbama apie sveikatą – jeigu jautiesi blogai, ieškok išeities ir tikrai sveikesnis išeisi iš užburto rato: infekcija, poliklinika, antibiotikai… Taigi, kas ieško, tas randa. Prieš porą metų išgirdusi apie naujosios medicinos genijų, charizmatiškąjį mokslininką, lektorių norvegą Thomą Aksnesą, o prieš metus Vilniuje išklausiusi jo paskaitas, netvėriau džiaugsmu, kad pagaliau atsirado žmogus, drįstantis daryti perversmą, atrodo, nepajudinamoje medicinos srityje! Bendradarbiaudamas su pažangiausiais pasaulio mokslininkais, institutais ir technologijų kūrėjais, jis sukūrė naują medicinos sritį – technologijomis pagrįstą mediciną. Thomas Aksnesas įkūrė jau 200 „Health Optimizing“ aukštųjų technologijų klinikų. Pagrindinis gydymo principas – surasti pirminę ligos priežastį ir gydyti ją, o ne simptomą. Jo sukurta unikali metodologija, dėmesį sutelkianti į paties kūno mechanizmų, skirtų susidoroti su patologijomis, stimuliavimą, jau padėjo olimpinei Norvegijos rinktinei pasiekti puikių rezultatų. Klinikose išgydyta per 400 000 žmonių! Stebuklas? Ne, tik žinios ir jų pritaikymas. Ir, matyt, tas išmestas Hipokrato priesaikos postulatas, sąžiningam gydytojui neleidžiantis užmiršti, kas yra jo „darbdavys“, kurį reikia saugoti ir teisingai nukreipti sveikatos link.
Svarbiausia, ką mums reikia žinoti: mūsų organizmas pajėgus kovoti su visomis problemomis (išskyrus gal 10 proc. genetiškai paveldimų ligų). Tereikia atstatyti jo savireguliacijos mechanizmą. Net su vienu inkstu ar tik 10 proc. funkcionuojančiomis kepenimis mūsų organizmas gali pats save gydyti! Kas yra didžiausia kliūtis apsauginėms organizmo funkcijoms veikti visu 100 proc.? Tai mūsų gyvensena! Mūsų tariamai susikurta „komforto zona“, suteikianti malonumą palepinti kūną nesveiku maistu, tinginiavimu ir apsileidimu. Tad pirmiausia turime pradėti sveikai maitintis, rinktis kokybišką ekologišką maistą – geriau jau bus mažiau, bet vertingesnio, kad mūsų organizmo ląstelės turėtų daugiau naudos nei iš kalno traškučių ar pigaus akcijinio pusgaminio. Gerkime tyrą šarminį vandenį, ne su saldikliais ir burbuliukais! Antra būtina sąlyga „užvesti“ savireguliacijos mechanizmą – judėjimas! Kaip kas galite: vaikščiokite pėstute į darbą ir namo, bėgiokite (tik prieš išbėgdami turėtumėte žinoti, kad sveikiausia bėgti ne asfaltu, o miško takeliu, jei nėra šalia miško – bėgimo takeliu, nes bėgdami asfaltu pakenksite sąnariams), užsiimkite joga, darykite elementarią mankštą, žinomą nuo mokyklos laikų, puikiai tinka įvairūs tempimo pratimai, šokiai, plaukimas… Žodžiu, kiekvienam pagal pomėgius ir kūno galimybes.
Būtina sąlyga: pradėkite jau dabar, neatidėliokite! Ir 21 dieną padarę sau „priverstinį“ malonumą, be jo jau negalėsite gyventi, o kūnas padėkos tvirtumu, atsparumu ir sveikata. Sėkmės!
Tęsinyje pateiksiu T. Aksneso nuomonę apie dažniausias šių laikų ligas: kas jas sukelia ir kam kai kurios iš jų yra „melžiama karvė“.