Chlorofilas – tai augalinis pigmentas, kuris lapus nudažo žaliai. Jis kaupia augaluose saulės energiją ir dalyvauja fotosintezėje. O fotosintezės dėka mes gyvename ir kvėpuojame. Jei šis procesas staiga nutrūktų, gyvybė Žemėje išnyktų. Augalams chlorofilas reikalingas taip pat, kaip žmogui kraujas.
Kad chlorofilas labai reikalingas ir naudingas žmogaus organizmui, žinojo jau Antikos graikai: jie perdirbdavo žalius augalų lapus ir gautą substanciją naudodavo žaizdoms, sumušimams, įdrėskimams gydyti. Tradiciškai chlorofilas buvo naudojamas kaip priemonė, gaivinanti kvėpavimą, naikinanti blogą kūno kvapą, esant virškinimo problemoms, anemijos atveju.
Struktūriniu požiūriu chlorofilas labai panašus į hemą, sudėtinę hemoglobino dalį. Skirtumas tik toks, kad chlorofilo sudėtyje yra magnis, o hemo – geležis. Anot specialistų, skystas chlorofilas gali padidinti eritrocitų kiekį kraujyje, šitaip paskatindamas deguonies pernešimo procesus, suteikdamas daugiau energijos ir pagerindamas bendrą organizmo būklę.
Chlorofilas vertinamas dėl priešuždegiminių savybių, yra puikus antioksidantas ir antiseptikas, tinkantis žaizdoms, opoms ir praguloms. Jame taip pat gausu biologiškai aktyvių mineralinių medžiagų: magnio, vitaminų K ir C, geležies, kalcio, kalio, natrio, cinko ir kitų žmogaus organizmui būtinų medžiagų. Šis natūralus gamtos produktas šalina nemalonų burnos kvapą, gerina žarnyno veiklą. Tyrimų duomenimis, chlorofilas valo organizmą nuo kancerogeninių medžiagų ir saugo žmogaus kūną nuo DNR pakitimų.
Chlorofilo preparatai vartojami urologijoje, stomatologijoje, sergant kraujo ligomis, gydant žaizdas. Šiuo metu atliekami moksliniai tyrimai ir kuriami nauji medicininiai preparatai su chlorofilu infekcinių, onkologinių susirgimų gydymui, toksinų iš organizmo šalinimui.