Paprastasis raugerškis – tai tankus, šakotas, dygliuotas krūmas, pavasarį apsipilantis geltonais žiedais, o rudenį dovanojantis vitamino C turtingų raudonų uogų. Auga sausuose šlaituose, pamiškėse, krūmuose.
Vertingosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – raugerškių lapai ir šaknys. Lapai renkami augalui pražydus, šaknys kasamos rudenį, prinokus vaisiams. Iškastos šaknys pjaustomos į gabalus. Jų išorinis paviršius rudas, lūžyje geltonos spalvos. Lapai gali būti džiovinami natūraliai arba džiovyklose.
Raugerškis medicinoje naudojamas jau daugiau nei 2500 metų. Egiptiečiai raugerškį naudodavo maro metu, o Indijoje jis padėdavo kovoti su dizenterija.
Dabar raugerškis žinomas kaip stebuklingas augalas, padedantis išsigelbėti nuo įvairių negalavimų, infekcijų, kurias ne visuomet pasiseka įveikti antibiotikais. Iš raugerškio išgaunama medžiaga berberinas yra alkaloidas, esantis daugelyje kliniškai svarbių vaistinių augalų, kurių ekstraktai buvo naudojami kinų medicinoje daugelį metų, daugiausia kaip antimikrobiniai vaistai.
Berberinas turi daug farmakologinių savybių, įskaitant antimikrobines (prieš Staphylococcus aureus, dizenteriją, cholerą ir gonokokų organizmus), gliukozės ir cholesterolio kiekį mažinantį, priešnavikinį ir imuninį moduliavimą 15 . Keli tyrimai rodo, kad berberinas gali padidinti gliukozės įsisavinimą ir sumažinti atsparumą insulinui in vitro 16 , 17 . Vis daugiau klinikinių tyrimų pabrėžia teigiamą berberino vaidmenį gydant policistinių kiaušidžių sindromą.
Berberinas skiriamas kaip tulžį varanti ir skausmą malšinanti priemonė sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis: chronišku hepatitu, tulžies akmenlige, cholecistitu.
Britų gydytojas Haraldas Gaieras dalijasi savo asmenine ir profesine patirtimi.
„Prieš porą metų mano žentas paprašė savaitę prižiūrėti jo didelį, stiprų šunį, nes jis su mano dukra išvyko trumpų atostogų. Gyvenau netoli miško ir kiekvieną dieną po du kartus vedžiau šunį pasivaikščioti, o jam tai labai patiko, nes gyvūną traukė intriguojantys gamtos kvapai. Vieną penktadienio vakarą, apie 22 valandą, kaip paprastai, išvedžiau šunį pasivaikščioti. Buvo gana tamsu, mėnulio beveik nesimatė, o su savimi turėjau tik nedidelį prožektoriuką. Kai pasiekėme laukymę, pajutau, kad pamažu grimztu į permirkusį molingą dirvožemį – iki to laiko visą mėnesį gausiai lijo. Stengiausi greitai ištraukti kairę koją, bet tuo metu vis giliau į purvą grimzdo dešinė. Miške jau buvo aklina tamsa. Staiga šuo užuodė kažkokį gyvūną ir veržėsi link jo su tokia jėga, kad pavadis apsuko mane 360 laipsnių kampu. Kaip minėjau, mano dešinė koja buvo įklimpusi. Girdėjau trekštelėjimą… Kai ištraukiau pėdą iš molingo purvyno, ji tiesiog tabalavo – sunkus lūžis buvo truputį aukščiau čiurnos. Koja stipriai kraujavo dėl atviro lūžio, nes abu lūžę blauzdikauliai pradūrė odą. Žinojau, kad nesugebu paeiti, bet negalėjau ir paleisti šuns, nes jis nepažinojo apylinkių. Turėjau su savimi mobilųjį telefoną, tačiau miške nebuvo ryšio, todėl neliko nieko kito, kaip šliaužti namo. Viena ranka laikydamas šuns pavadį, kita stengiausi judėti pirmyn, o lūžusią koją laikiau iškeltą, nes pėda laikėsi tik ant odos.
Kai abu su šuniu pagaliau pasiekėme kaimyno namą, buvau visai išsekęs. Laimė, po 10 minučių pro šalį važiavo kitas kaimynas, kuris iškvietė greitąją pagalbą, ir mane nuvežė į Londono Karališkąją ligoninę (Royal London Hospital).
Kitą dieną mane operavo. Vyresnysis ortopedijos chirurgas meistriškai sujungė pėdą su blauzdikauliais ir sustiprino metalinėmis pagalbinėmis priemonėmis, koją sugipsavo. Tačiau praleidau ligoninėje ilgą laiką, nes koja stipriai ištino. Gana greitai paaiškėjo, kad tinimas atsirado ne tik dėl operacijos, bet todėl, kad prisidėjo infekcija. Buvau užsikrėtęs Klebsiella pneumoniae, viena iš vadinamųjų superbakterijų, kurias labai sunku nugalėti vaistais. Neretai jos visos supaprastintai vadinamos MAAS (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas Staphylococcus aureus, angl. MRSA), nors pradžioje šia santrumpa buvo žymimas tik minėtas stafilokokas. Šiais laikais MAAS gali reikšti bet kurią infekciją, atsparią visiems dažniausiai skiriamiems antibiotikams. Bakterija, kuria buvau užsikrėtęs, buvo ypač atspari visai konvencinei terapijai.
Gydytojų bandymai padėti skiriant standartinių antibiotikų, patyrė visišką nesėkmę. Tačiau, kadangi turiu daugelio metų patirtį su gydomaisiais augalais, žinojau, kaip natūraliomis priemonėmis įveikti infekciją. Deja, Anglijoje fitoterapija ligoninėse uždrausta, ir net man, kaip natūropatui, kai gulėjau ligoninėje, nebuvo leidžiama gydytis pačiam. Vienintelis būdas prieiti prie reikiamų augalų buvo juos kaip nors nepastebimai įnešti į ligoninę. Paprašiau žmonos prekybos centre nupirkti du Lucozade sportinius gėrimus, išpilti jų turinį, o tada į vieną butelį supilti raugerškių (Berberis vulgaris), o į kitą – kanadinės auksašaknės (Hydrastis canadensis) tinktūrų. Abiejose tinktūrose yra veikliosios medžiagos berberino, tačiau nusprendžiau vartoti jų pakaitomis – vieną dieną raugerškių tinktūros, kitą – kanadinės auksašaknės, kad organizmas nė prie vienos iš jų nepriprastų. Kasdien 4 kartus slapta išgerdavau po 1 valgomąjį šaukštą tinktūros, truputį atskiesdamas ją vandeniu, ir po 3 savaičių mano antibiotikams atsparios infekcijos nebeliko. Vėliau man darė dar vieną operaciją, šalino metalines jungtis iš čiurnos. Vėl pasigavau infekciją, kurios antibiotikai nepajėgė įveikti, todėl vėl prašiau žmonos padaryti tą patį – supilti tinktūrų į du atskirus butelius ir atnešti man į ligoninę. Po 3 savaičių iš naujo buvau išsivadavęs nuo infekcijos – jau antrą kartą. Infekcija nebegrįžo. Dabar galiu visiškai laisvai vaikščioti. Galiu judinti visus kojų pirštus, dešinioji čiurna juda be jokių apribojimų. Esu be galo dėkingas profesionaliam chirurgui, bet tiek pat esu dėkingas ir natūraliems antibiotikams, kuriuos laikau vienais stipriausių pagalbininkų savo augalinių medikamentų arsenale.
Naikina plataus spektro bakterijas
Berberinas laikomas plataus spektro augaline priemone, kurios aktyvumas identiškas antibiotikams. Visame pasaulyje medicinoje plačiai naudojami keli augalai, kuriuose esama berberino, bet aš nuo tada, kai perskaičiau Pietų Korėjoje atliktą tyrimą apie MAAS infekciją, vertinu berberiną iš B. vulgaris ir H. canadensis. Per tyrimą buvo atskleista, kad 1-50 ml berberino iš esmės sumažino MAAS prisijungimą prie ląstelių ir ląstelių invaziją, taip pat padidino antibiotikų (ampicilino ir oksacilino) gebėjimus naikinti bakterijas.
Per bandymus mėgintuvėliuose, kuriuose iš Berberis augalų buvo išskirtas vienas cheminis junginys, konstatuota, kad šie augalai gali nuslopinti vadinamuosius antibiotikų atsparumo siurblius. Tai baltymų transportavimo priemonės, kurios bakterijas apsaugo nuo natūralių ir farmakologinių antibiotinių medžiagų. Šie nešikliai ištraukia iš ląstelių vaistus ir kitus toksinus, leidžia į jas laisvai patekti bakterijoms ir užkrėsti ląsteles. Berberinas sugebėjo sustabdyti antibiotikų atsparumo siurblius S. aureus atveju ir slopino Microcystis aeruginosa augimą (tai toksiški melsvieji gėlųjų vandenų dumbliai). Be to, esu sėkmingai taikęs ir raugerškių, ir kanadinių auksašaknių nuo bakterinės pneumonijos, sepsio bei kitų panašių ligų.
Berberinas tausoja mikroflorą
Geriausia yra tai, kad berberinas nesunaikina ir nesusilpnina normalios mikrofloros (mikrobiozės), esančios mūsų žarnose, todėl jo vartojimas yra naudingesnis už tradicinius antibiotikus, pavyzdžiui, amoksiklavą. Pavartojus minėtų antibiotikų, žarnyno mikrofloros populiaciją veikiančios pasekmės gali būti neigiamos ir ilgalaikės. Kaip tik todėl, kad augalai tausoja gerąsias žarnyno bakterijas, pradėjau taikyti berberiną. Jei asmuo serga vadinamąja žarnyno disbioze, pažeidžiama žarnyno mikrofloros pusiausvyra ir dėl to gali prisiveisti patogeninių bakterijų bei kitų mikroorganizmų, sukeliančių infekcines ligas. Prie tokių bakterijų ir mikroorganizmų priskiriamos įvairios Candida formos (vaginalinės ir oralinės infekcijos), parazitai, pvz., Giardia lamblia (giardiazė) ir Entamoeba histolytica (amebinė dizenterija). Be to, berberinas būna veiksmingas ir sergant Cryptococcus neoformans (kartais pasireiškia kaip mirtina plaučių liga ir meningitas), Microsporum gypseum ir Trichophyton mentagrophytes (grybelis), leišmanioze (parazitine protozine liga, žalojančia odą ir kitus organus).
Berberinas geriau veikia šarminėje terpėje
Įdomus berberino aspektas yra tai, kad jo antibiotinis aktyvumas gerokai padidėja, kai yra aukštesnis organizmo pH lygis. Skysčio pH rodo terpės rūgštingumą ar šarmingumą (taip pat ir organizmo skysčių). Juo pH mažesnis už 7, tuo rūgštesnė terpė, ir juo jis didesnis už 7, tuo šarmingesnė. Darant bandymus mėgintuvėlyje, berberino antimikrobinis aktyvumas terpėje, kurioje pH buvo 8, buvo 3 ir daugiau kartų stipresnis nei tada, kai pH buvo 7. Savo ruožtu, palyginti su terpe, kurios pH buvo 6 (rūgštesnė terpė), šarminėje – kurios pH buvo 8 – berberino aktyvumas padidėjo nuo 1 iki 4 kartų. Galima daryti išvadą, jog vartojant daugiau šarminio maisto (daugiau augalinių produktų, mažiau raudonos mėsos ir pieno produktų), būtų galima pagerinti berberino klinikinį efektyvumą, ypač jei žmogus serga šlapimtakių uždegimu. Per tyrimus konstatuotas ir potencialus teigiamas berberino poveikis aprūpinant blužnį, kuri yra svarbiausias imuninės sistemos organas, krauju. Berberinas gali pagerinti blužnies funkcijas, aktyvindamas tuftsino išskyrimą. Tai junginys, dalyvaujantis sintetinant antikūnus bei gerinantis imuninės sistemos ląstelių gebėjimą sunaikinti bakterijas.
Pasižymi antivėžiniu poveikiu
Imuninės sistemos atsakomoji reakcija, paveikta berberino, rodo ir tai, kad ši medžiaga geba suaktyvinti makrofagus – imuninės sistemos leukocitus, kurie sunaikina svetimkūnius ir infekcinius patogenus. Kadangi berberinas gali slopinti navikinių ląstelių formavimąsi, galima manyti, kad jis galėtų būti veiksmingas ir kovojant su vėžiu.
Malšina karščiavimą
Augalai, kuriuose yra berberino, daugelyje pasaulio šalių tradiciškai buvo taikomi kaip antipiretikai (priemonės nuo karščiavimo). Palyginti su aspirinu, jų poveikis 3 kartus stipresnis.
Mažina akių negalavimus
Visame pasaulyje vandens ekstraktas iš augalų, kuriuose yra berberino, naudojamas įvairioms akių problemoms, įskaitant infekcijas. Berberinas turėjo nemažą poveikį gydant sergančiuosius trachoma – sunkia akių liga, kurią sukelia Chlamydia trachomatis. Ši bakterija atsakinga už dažniausiai lytiniu keliu plintančias ligas JAV. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), trachoma yra aktuali visuomenės sveikatos problema 42 šalyse, o dėl šios ligos (infekcijos) yra negrįžtamai apakę ar regos sutrikimų turi daugiau nei 2 milijonai žmonių visame pasaulyje.
Padeda nuo infekcinio viduriavimo
Ilgametė patirtis su tinktūromis, kuriose esama berberino, įtikino mane, kad berberinas – efektyvi priemonė, kurią galima skirti daugeliu atvejų, kai žmonės serga dažniausiomis skrandžio ir žarnyno infekcijomis. Per klinikinius tyrimus berberinas iš esmės pagerino būklę asmenims, patyrusiems ūminį infekcinį viduriavimą, sukeltą įvairių patogenų, pvz., Escherichia coli, Salmonella typhimurium, Vibrio cholerae ir Shigella dysenteriae. Per kelis laboratorinius tyrimus įrodyta, kad berberinas net gali efektyviai kovoti su E. hystolytica, amebinės dizenterijos sukėlėju. Šiai ligai būdingas gausus viduriavimas, pilvo skausmai ir diegliai (žarnų spazmai). Berberinas geba suaktyvinti makrofagus – imuninės sistemos leukocitus, kurie sunaikina svetimkūnius ir infekcinius patogenus. Per laboratorinius bandymus berberino turintys augalai buvo ypač veiksmingi nuo enterotoksinų (toksiškų baltymų, kuriuos išskiria žarnyno patogenai, pvz., E. coli ir V. cholerae) sukelto viduriavimo. Berberinas nuslopina beveik 70 proc. žarnyno atsakomųjų reakcijų į šiuos toksinus. Nuodugniai išnagrinėjęs mokslinius tyrimus, radau tik vieną veikalą, kuriame padaryta išvada, kad berberinas nėra veiksmingesnis už placebą, jei viduriavimo priežastis nėra cholera. Asmenys, keliaujantys į vietas, kur prasta vandens kokybė, turėtų vieną savaitę iki kelionės, jos metu ir 10 dienų po kelionės vartoti augalų ar tinktūrų, kuriuose yra berberino, kad apsisaugotų nuo pilvo problemų.
Malšina tulžies pūslės uždegimą
Cholecistitas (tulžies pūslės uždegimas) gali periodiškai sukelti tulžies kolikas ar skausmą dėl latakų užsikimšimo (dažniausiai tulžies akmenų), kai tulžis negali ištekėti iš tulžies pūslės. Per daugybę klinikinių tyrimų įrodyta, kad berberinas geba skatinti tulžies ir bilirubino sekreciją – šis junginys susidaro iš hemoglobino, yrant eritrocitams. Berberinas galėtų palankiai paveikti cholesterolį, pagrindinį tulžies akmenų komponentą, išsiskiriantį iš organizmo beveik tik per tulžį. Todėl juo daugiau tulžies, tuo mažesnė tikimybė, kad formuosis tulžies akmenys. Be to, berberinas gali padėti asmenims, sergantiems kepenų fibroze ar ciroze (kepenų randėjimu). Slopindamas bakterijų sintetinamus fermentus storojoje žarnoje, berberinas palaiko mažą tiramino koncentraciją kraujyje. Tai toksinis aminas, susidarantis iš aminorūgšties tirozino. Tai itin svarbu ciroze sergantiesiems, nes tiraminas, padedantis reguliuoti kraujospūdį, atsakingas ir už hepatinę encefalopatiją, smegenų sutrikimus dėl kepenų nepakankamumo, kai šios nesugeba pašalinti iš organizmo toksinų. Jų koncentracijos padidėjimas gali sukelti asmenybės pokyčių, pažintinių funkcijų sutrikimų, net komą. Tiramino kaupimasis ir jo dariniai gali sutrikdyti periferinį atsparumą, kuris siejamas su kraujospūdžiu ir išsiplėtusiomis kraujagyslėmis, taip sumažinant atsparumą arterijose. Dėl to širdis veikia aktyviau, bet inkstai – silpniau, be to, galimos ir smegenų disfunkcijos.
Kada berberino nereikėtų vartoti
Esama dviejų atvejų, kada šių stebuklingų augalų nederėtų vartoti. Jokiu būdu nevartokite berberino, jei laukiatės ar maitinate kūdikį krūtimi. Kitas atvejis: jei vartojate azitromiciną ar klaritromiciną, nes tada berberinas gali padidinti nepageidautinų šių vaistų šalutinių reiškinių atsiradimo tikimybę. Teoriškai tai turėtų būti savaime aišku, vis dėlto priminsiu, kad, turėdami kokią nors sveikatos problemą, turėtumėte kreiptis į kvalifikuotą natūropatą.
Berberinas sergantiems cukriniu diabetu
Be kitų savo gebėjimų, berberinas gali ir sumažinti cukraus koncentraciją kraujyje. Metforminas –
plačiai taikomas antidiabetinis medikamentas, kuris išrašomas sergant II tipo cukriniu diabetu. Itin dažnai jis skiriamas pacientams, turintiems kūno antsvorio, taip pat tiems, kurių inkstai funkcionuoja normaliai. Per vieną nedidelį tyrimą, kuriame dalyvavo 36 pacientai, kuriems neseniai buvo diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas, metforminas buvo lyginamas su berberinu. Pasirodė, kad berberinas pajėgė sumažinti cukraus koncentraciją tiek pat efektyviai, kaip medikamentas, kai buvo vartojamas lygiavertėmis dozėmis (po 500 mg 3 kartus per dieną 3 mėnesius iš eilės). Berberinas (vartojamas iš ryto prieš pusryčius) sumažino gliukozės koncentraciją nevalgius nuo 190,8 mg/dl* iki 124,2 mg/dl. Asmenų, kurie neserga cukriniu diabetu, gliukozės koncentracija nevalgius paprastai būna mažiau nei 100 mg/dl. Palyginti su metforminu, berberinas lenkė jį ir lipidų, ir gliukozės metabolizmo reguliacijos atžvilgiais, taip pat smarkiai sumažino trigliceridų ir bendrojo cholesterolio koncentraciją. Kitame tyrime, kurį atliko ta pati mokslininkų komanda, dalyvavo 48 asmenys su blogai kontroliuojamu II tipo cukriniu diabetu, nors jie buvo gydomi. Tyrimo dalyviams papildomai prie vaistų nuo diabeto 3 mėnesius duodavo tokią pat dozę berberino. Jau po 7 dienų berberinas sumažino gliukozės koncentraciją nevalgius nuo 172,8 mg/dl iki 140,4 mg/dl. Gliukozės koncentracija pavalgius sumažėjo nuo 266,4 mg/dl iki 210,6 mg/dl. Per kitą savaitę abu gliukozės rodmenys dar labiau sumažėjo, pasiekdami žemesnę koncentraciją, nei dalyviai turėjo tyrimo pradžioje, be to, jie sugebėjo ir išlaikyti tokias koncentracijas. Insulino koncentracija nevalgius sumažėjo 28 procentais, o bendrojo ir mažo tankio cholesterolio koncentracijos sumažėjo iš esmės“.
Jau seniai nustatyta, kad berberinas pasižymi selektyviu antimikrobiniu aktyvumu nuo plataus bakterijų, grybelių ir pirmuonių spektro.
• Staphylococcus spp
• Streptococcus spp
• Chlamydia spp
• Corynebacterium diphtheriae
• Escherichia coli
• Salmonella typhimurium
• Vibrio cholerae
• Pseudomonas spp
• Streptococcus pneumoniae (pneumokokas)
• Shigella dysenteriae
• Trichomonas vaginalis
• Neisseria meningitidis (meningokokas)
• Klebsiella spp
• Treponema pallidum
Sveiklapio parduotuvėje galima įsigyti prancūzų laboratorijos DYNVEO Berberino kapsulių (vienoje kapsulėje yra 300 mg grynojo berberino hidrochlorido) https://sveiklapis.lt/produktas/dynveo-berberinas/.
Parengta pagal dynveo.fr, santesciens.fr, žurnalą „Ko gydytojai tau nepasako“ ir kt.